ŠALČININKŲ RAJONO LIGONINĖS PRISIKĖLIMAS: NUO UŽDARYMO GRĖSMĖS IKI ATGIMIMO
Dar palyginus neseniai Šalčininkų ligoninė, nepaisant visų rajono savivaldybės pastangų, buvo merdėjimo būsenoje. Finansinės problemos, specialistų trūkumas ir visiškai išbalansuota veikla kėlė klausimą – ar tokia gydymo įstaiga apskritai gali veikti? Bendruomenė buvo praradusi pasitikėjimą šia įstaiga, darbuotojai abejojo ateitimi, o pacientai buvo priversti vykti į didmiesčius net dėl paprasčiausių medicininių paslaugų.
Tačiau šiandien situacija pasikeitė iš esmės – ligoninė atsigauna, o jos koridoriais vėl vaikšto ne tik patenkinti pacientai, bet ir nauji specialistai.
Galima teigti, kad prieš kelerius metus rajono ligoninės būklė priminė sunkią chronišką ligą. Itin trūko finansų, įrangos ir kvalifikuotų specialistų. Kai kurie skyriai buvo uždaryti, paslaugų spektras mažėjo. Savivaldybė svarstė, ar verta toliau finansuoti šią įstaigą, kuri atrodė kaip didžiulė našta rajono biudžetui. Net patys darbuotojai abejojo, ar ligoninė turi ateitį.
Lūžis įvyko tada, kai prieš pusantrų metų ligoninė sulaukė naujos iniciatyvios vadovybės ir, kaip to išdavos, svaresnės paramos iš vietos valdžios. Tikslai buvo pakankamai sudėtingi – stabilizuoti finansinę padėtį, pritraukti jaunus specialistus, plėsti paslaugų spektrą, skaitmenizuoti visų grandžių darbą, pradėti naudotis elektroninėmis dokumentų sistemomis, pertvarkyti vidinę ligoninės sistemą…
Svarbiausia buvo pradėti nuo mažų, bet reikšmingų pokyčių. Pritraukti specialistus tapo didžiausiu iššūkiu. Ligoninė pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus universitetu, pasiūlydama praktiką bei savivaldybės stipendijas jauniesiems gydytojams. Taip pat buvo inicijuota savivaldybės programa, pagal kurią gydytojai galėjo gauti finansinę paramą gyvenamajam būstui įsigyti. Šios iniciatyvos davė rezultatų – prie ligoninės komandos prisijungė jauni specialistai, o patyrę gydytojai iš didmiesčių pradėjo konsultuoti pacientus atvykdami tam tikromis dienomis. Buvo įsigyta naujos įrangos, optimizuotas procesų organizavimas, suformuotos medikų komandos.
Šiandien rajono ligoninė gali pasigirti modernia diagnostikos aparatūra, leidžiančia vietoje atlikti išsamius tyrimus, dėl kurių anksčiau pacientai vykdavo į kitus miestus. Taip pat įsteigtas dienos chirurgijos skyrius, kur atliekamos nesudėtingos operacijos, o pacientai po procedūrų grįžta namo tą pačią dieną.
Nors finansinės galimybės ir dabar yra gerokai ribotos, vis dėlto ligoninė planuoja toliau plėsti paslaugų spektrą, modernizuoti patalpas ir aktyviau naudoti inovatyvius sprendimus.
Šiandien rajono ligoninė – pavyzdys, kaip galima atsigauti net iš pačios sudėtingiausios situacijos. Ji tapo ne tik medicinos, bet ir bendruomenės atgimimo simboliu.
„Turime dar daug ką nuveikti, bet svarbiausia, kad turime tikėjimą ir aiškią viziją“, – sako ligoninės direktorė VALENTINA VAITKIENĖ, sutikusi atsakyti į „Šalčios“ laikraščio klausimus.
Šalčininkų ligoninei vadovaujate antrus metus, ar pamenate, kokius pagrindinius tikslus ir prioritetus kėlėte sau darbo pradžioje?
Atėjau vadovauti turėdama strateginės veiklos gaires, savo įstaigos viziją. Reikia pasakyti, kad vidinių procesų vaizdas buvo miglotas, o dėl susiformavusio įstaigos įvaizdžio viešojoje erdvėje sulaukiau iš kolegų užuojautos ir nuostabos dėl mano drąsos. Esminė žinia kolektyvui buvo – jei norime pokyčių, dirbsime kitaip. Įstaigai reikėjo daug pokyčių, tad dirbome ir dirbame nuolat keliom kryptim. Esu dėkinga savo komandai, su kuria nuolat tariamės, priimame sprendimus, dirbame viršvalandžius ir žinau, kad naktimis nemiga kamuoja ne tik mane…
Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidūrėte darbo pradžioje?
Iššūkiu iškart tapo visiškai neskaitmenizuoti ligoninės veiklos procesai, priėmimo skyriaus darbo organizavimas – darbuotojų paieška, rentgeno paslaugų, laboratorijos darbo užtikrinimas visą parą. Dienos chirurgijos startas, Vaikų skyriaus darbo organizavimas, sąlygų sudarymas vidaus ligų skyriuje gydyti dializuojamus pacientus, širdies kraujagyslių ligų prevencinės paslaugos, storojo žarnyno vėžio prevencinės paslaugos pradžia, dienos stacionaro organizavimas, reabilitacijos skyriaus darbo tobulinimas, slaugos skyriaus darbo gerinimas, pvz. pritraukus į komandą ergoterapeutę. Kiekviena iš veiklų pareikalavo išskirtinių sprendimų. Pavyzdžiui, rentgenolaborančių, turinčių bendrosios praktikos slaugytojų licencijas, darbo funkcijų sugretinimas; ar vaikų ligų gydytojų darbo organizavimas pamainomis. Reikia pasakyti, kad toks pediatrų darbo organizavimas tapo įmanomas dėka suburto jauno bendraminčių kolektyvo, kurio darbo principai ir požiūris į pacientą sutapo. Džiaugiuosi savo entuziastingais pediatrais, perimta lyderyste organizuojant šiuolaikiškas paslaugas vaikams. Palaikiau visus pasiūlymus diegiant gydymo naujoves pagal pažangiausių klinikų pavyzdžius.
Kuo, jūsų nuomone, yra išskirtinė Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė, lyginant su kitų rajonų ligoninėmis, šalies gydymo įstaigomis?
Šiuo metu yra sunku lyginti ligonines. Praeitais metais nebeliko rajono ligoninės su privalomu paslaugų paketu sąvokos. Vykstanti reforma sukūrė įvairių „paslaugų komplektacijų“ ligonines ir sprendimai dėl teikiamų paslaugų spektro palikti savivaldybėms. Matome įvairius variantus, kai dažnai atsisakoma imlių išlaidoms paslaugų, pvz., visą parą veikiančio priėmimo skyriaus, vidaus ligų skyriaus, vaikų ligų gydytojo paslaugų. Paliekamos vystyti gerai apmokamos kryptys – dienos chirurgija, slauga. Net finansinis rezultatas, kuris gali būti teigiamas, bendrame kontekste gali nedžiuginti. Mūsų vizija – ambulatorinės paslaugos, įskaitant prevencines, vidaus ligų stacionaras, vaikų ligų paslaugos, įskaitant vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją, dienos stacionaras, reabilitacija, slaugos paslaugos. Mūsų ligoninė yra draugiška gyventojui, o personalas randa kalbą su pacientais, kalbančiais mažiausiai trimis kalbomis. Kalbų mokėjimas yra neabejotina pridėtinė vertė – kuria gerą ryšį su pacientu, kas ypač svarbu dirbant su vaikais ir pagyvenusiais žmonėmis, be to, taupo konsultacijų laiką.
Kokių esminių sprendimų teko imtis norint pritraukti kvalifikuotus specialistus į rajono ligoninę?
Turbūt net neverta sakyti, kad gydytojų paieškoje konkuruojame su sostinės privačiomis medicinos įstaigomis, todėl atlyginimą siūlome konkurencingą. Be to, kiekvienam gydytojui yra patrauklu šiuolaikiška įranga, kompetentinga bendrosios praktikos slaugytoja komandoje. Teikiamų paslaugų niuansų išmanymas, leidžiantis patogiau organizuoti darbą; patogus, kondicionuojamas kabinetas; adekvatus, empatiškas bendravimas – šių veiksnių visuma lemia, kad specialistas įsidarbina pas mus. Kai gera žinia apie ligoninę pasklido, tapo lengviau.
Kaip pavyksta užtikrinti kokybiškų medicininių paslaugų teikimą ribotų išteklių sąlygomis?
Paslaugų teikimas yra licencijuojamas. Licencijos gavimas yra susietas su paslaugos akreditavimu. Su ligonių kasa yra susitariama dėl sumos, kurią mes galėsime iš paslaugų uždirbti. Svarbu ir pacientui žinoti, kad kiekviena paslauga turi savo krepšelį, negalime atlikti to, kas nereglamentuota – įstaiga privalo racionaliai naudoti išteklius. Kai situacijos sprendimams būtinos ne mūsų įstaigos licencijos lygio paslaugos, pacientas yra išsiunčiamas į tretinį lygį.
Kokią reikšmę skiriate pacientų atsiliepimams ir kaip jie daro įtaką sprendimams?
Visus atsiliepimus nagrinėjame. Šiuo metu daug teigiamų – jie džiugina mus ir motyvuoja. Neigiami labai vertingi – skatina keisti procesus, požiūrį, tobulėti. Tik atskirų darbuotojų visgi nepakeisi – tad jau teko su kai kuriais atsisveikinti. Verta paminėti, kad tikrai netapsime užuovėja nekompetentingam darbuotojui net ir esant personalo stygiui – tai mano principinė pozicija.
Ar rajono ligoninei užtenka finansavimo, kad galėtų efektyviai veikti? Kokie yra pagrindiniai finansavimo šaltiniai?
Pagrindinis šaltinis – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, gaunamos už suteiktas paslaugas pagal sutartį su ligonių kasa. Finansavimas nepakankamas, praeitais metais gavome ženkliai mažesnį nei norėjome. Mokamos paslaugos ir steigėjo – rajono savivaldybės – skiriamas finansavimas. Ligoninei reikia įrangos, remonto darbų, laboratorijos tolimesnio skaitmenizavimo, kondicionavimo sistemos – o tai negeneruoja pajamų tiesiogiai, todėl esamo finansavimo neabejotinai nepakankama.
Ar planuojate kokias nors artimiausio laikotarpio investicijas į infrastruktūrą ar įrangą?
Dalyvaujame įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas Šalčininkų rajono savivaldybėje“ . Planuojame įsigyti ar atnaujinti medicininę įrangą, renovuoti patalpas.
Kokią vietą rajono ligoninė užima bendruomenės gyvenime?
Skleidžiame žinią apie save, paslaugas, naujienas. Aktyviai komunikuojame, jaučiame ir gauname palaikymą. Bendradarbiaujame su partneriais. Akreditavomės jaunimo savanorystei ir jau išleidome pirmą laidą. Rajono jaunieji muzikantai pradžiugina mūsų pacientus ir personalą. Bendruomenė aktyviai palaikė Vaikų raidos sutrikimų ankstyvos reabilitacijos skyriaus kūrimąsi. Rajono verslininkai dovanojo technikos, patalynės, parėmė mūsų šventes. Iškėlėme laikinųjų vaikų globėjų poreikio rajone problemą.
Kaip įsivaizduojate ligoninės ateitį po 5 ar 10 metų?
5 metai. Ar įmanoma, ir apskritai, ar galima prognozuoti ilgiau? Turime viziją, kuo norime būti ir tikiu, kuo būsime. Tačiau yra neprognozuojamų faktorių – finansavimo stygius, teisinio reglamentavimo netolygumai, sveikatos politikos tęstinumo nebuvimas; sprendimai, nepalankūs ligoninės funkcionavimui; kito vadovo kompetencijos/pastangos ir pan…
Kokius svarbiausius pokyčius planuojate įgyvendinti artimiausiu metu?
Siekiame pagerinti paslaugų kokybę, veiklos efektyvumą. Stipriname padalinių, kuriems vadovauja nauji vedėjai, administravimą. Dirbame su teisine ligoninės baze. Planuojame įsigyti įrangos. Toliau puoselėsime organizacinę kultūrą. 2027 m. galime patirti slaugytojų trūkumo krizę ligoninėje, todėl pasiūliau rajono merui palaikyti siūlymą dėl slaugytojų poreikio rajone išaiškinimo bei slaugytojų pritraukimo strategijos planą, neapsiribojant vien finansiniu skatinimu. Jau dabar bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba – turime įdarbinę slaugytojo padėjėją pagal pameistrystės programą. Įdarbinome paramediką.
Kas jus labiausiai motyvuoja šiame darbe?
Asmeninė ambicija, kuri iš esmės yra noras prisidėti prie pokyčių, „padaryti pasaulį geresne vieta gyventi“. Veiklos prasmingumas, pokyčiai, kurie priklauso nuo manęs, kurie kuria pridėtinę vertę bendruomenei. Mano komanda, kuri yra stiprus palaikymo šaltinis.
Kalbėjosi Dalia Jankelaitienė
